Greiti faktai apie Kirgiziją:
- Gyventojų skaičius: Maždaug 6,5 milijono žmonių.
- Oficiali kalba: Kirgizų kalba.
- Sostinė: Biškek.
- Valiuta: Kirgizijos somas.
- Valdymo forma: Respublika su parlamentine sistema.
- Pagrindinė religija: Islamas.
- Geografija: Šalis be jūros prieigos Centrinėje Azijoje, ribojasi su Kazachstanu, Uzbekistanu, Tadžikistanu ir Kinija.
1 faktas: 80% Kirgizijos teritorijos dengia kalnai
Maždaug 80% Kirgizijos teritorijos dengia kalnai, todėl ji vadinama „Centrinės Azijos Šveicarija”. Šalis garsėja nuostabiais kalnų masyvais, įskaitant Tian Šanio, Pamyro ir Ala Tu kalnų grandines, kurios siūlo kvapą gniaužiančius peizažus, įvairias ekosistemas ir puikias galimybes lauko veiklai, tokiai kaip žygiai, treking’as ir alpinizmas.

2 faktas: Kirgizijoje yra savitas gėrimas, gaminamas iš kumelių pieno
Kirgizijoje tradicinis gėrimas, gaminamas iš fermentuoto kumelių pieno, vadinamas „kymyz”. Šis gėrimas yra neatsiejama kirgizų kultūros dalis ir, kaip manoma, turi įvairių naudingų savybių sveikatai. Jį dažnai vartoja per specialius renginius ir šventes, ypač vasaros mėnesiais, kai kumelės melžiamos. Šis gėrimas panašus į tradiciją Kazachstano gėrimą iš fermentuoto kumelių pieno „kumys” (žr. 10 įdomių faktų apie Kazachstaną).
3 faktas: Turizmas Kirgizijoje nėra labai išvystytas
Turizmo dalis Kirgizijos ekonomikoje sudaro 3–4% BVP. Nors Kirgizijos turizmo pramonė nėra tokia išvystyta kaip kai kuriose kitose šalyse, ji palaipsniui populiarėja. Šalies nuostabūs gamtos peizažai, įskaitant didingus kalnus, kristalinio skaidrumo ežerus ir plačius alpinius pievas, pritraukia nuotykių ieškotojus, gamtos mylėtojus ir lauko sporto entuziastus iš viso pasaulio.
Kirgizija siūlo daugybę veiklų, tokių kaip treking’as, jojimas, slidinėjimas ir alpinizmas, todėl ji yra ideali ekoturizmo ir nuotykių turizmo vieta. Be to, šalies turtingas kultūros paveldas, įskaitant klajoklių tradicijas, apsistojimą jurtos palapinėse ir spalvingus festivalius, siūlo unikalius kultūrinius patyrimus lankytojams.

4 faktas: Šalies pavadinimas verčiamas kaip Keturiasdešimties genčių žemė
Manoma, kad pavadinimas „Kirgizija” kyla iš tiurkų žodžio „kyrgyz”, kuris reiškia „keturiasdešimt” arba „keturiasdešimt genčių”. Šis pavadinimas atspindi šalies turtingą klajoklių paveldą ir istorinę daugybės genčių, gyvenusių šiame regione, sąjungą. Žodis „stan” reiškia „žemė” arba „vieta” persų kalba ir dažnai randamas Centrinės Azijos šalių pavadinimuose. Taigi „Kirgizija” verčiama kaip „Keturiasdešimties genčių žemė”, pabrėžiant tautinę ir kultūrinę šalies įvairovę.
5 faktas: Jurtos yra tradiciniai klajoklių būstai Kirgizijoje
Jurtos yra tradiciniai nešiojami būstai, kuriuos šimtmečiais naudojo klajokliai Centrinėje Azijoje, įskaitant Kirgiziją. Šie apvalūs palapinės formos statiniai yra pagaminti iš sudedamo medinio karkaso, padengto vilna ar kitomis medžiagomis. Jurtos puikiai tinka klajoklių gyvenimo būdui, nes jas lengva sustatyti, išardyti ir transportuoti. Jos apsaugo nuo šalčio ir teikia prieglobstį atšiauriose kalnų vietovėse Kirgizijoje ir vis dar naudojamos daugelio žmonių, ypač kaimo vietovėse, kaip vasaros rezidencijos, svečių nakvynės vietos ar net kultūrinių renginių ir švenčių vietos. Jurtos yra kultūrinis kirgizų kultūros ir paveldo simbolis, atspindintis klajoklių gyvenimo būdo atsparumą ir prisitaikymą.

6 faktas: Ilgiausia pasaulyje poema buvo parašyta Kirgizijoje
Ilgiausia epinė poema pasaulyje „Manas” yra kirgizų literatūros ir žodinės tradicijos šedevras. Kuriama šimtmečius ir perduodama iš kartos į kartą pasakotojų, „Manas” yra epinė istorija, pasakojanti apie legendinio kirgizų herojaus Manaso ir jo palikuonių herojiškus darbus ir nuotykius. Manoma, kad poema turi daugiau nei pusę milijono eilučių ir UNESCO pripažinta kaip nematerialinio kultūros paveldo dalis. „Manas” turi didžiulę kultūrinę ir istorinę reikšmę kirgizų tautai.
7 faktas: Kirgizijoje yra miestų iš Šilko kelio laikų
Kirgizijoje yra keletas miestų, kurie egzistavo nuo Šilko kelio laikų – senovės prekybos maršrutų tinklo, jungusio Rytus ir Vakarus. Šie miestai buvo svarbūs Šilko kelio centrai, palengvinantys prekybą ir kultūrinį mainų tarp civilizacijų.
Vienas iš žymiausių miestų yra Ošas, vienas seniausių miestų Centrinėje Azijoje, kurio istorija siekia daugiau nei 3000 metų. Ošas, esantis Ferganos slėnyje, nuo senovės buvo svarbus prekybos centras ir tebėra kultūros ir ekonomikos centras Kirgizijoje.
Kitas reikšmingas miestas yra Talasas, esantis Talaso slėnyje šiaurės Kirgizijoje. Talasas buvo svarbi sustojimo vieta Šilko kelyje, garsėjanti strategine padėtimi ir klestinčiais turgais.
Pastaba: Jei planuojate kelionę į šalį, patikrinkite, ar jums reikia Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo Kirgizijoje vairuoti.

8 faktas: Kirgizijoje yra 11 nacionalinių parkų
Šie parkai apima įvairias ekosistemas, įskaitant kalnus, miškus, ežerus ir alpines pievas, ir siūlo galimybes lauko poilsiui, laukinių gyvūnų stebėjimui ir ekoturizmui.
Kai kurie žinomiausi nacionaliniai parkai Kirgizijoje yra:
- Ala Arčos nacionalinis parkas
- Sary-Čeleko biosferos rezervatas
- Čon-Kemino nacionalinis parkas
- Isyk-Kūlio biosferos rezervatas
- Beš-Tašo nacionalinis parkas
- Karakolo nacionalinis parkas
Šie nacionaliniai parkai atlieka svarbų vaidmenį saugant Kirgizijos gamtos paveldą ir skatinant tvarų turizmą šalyje.
9 faktas: Isyk-Kūlio ežeras yra antrasis pagal dydį aukštikalniu ežeras pasaulyje
Ežeras yra šalies šiaurės rytuose, apsuptas didingo Tian Šanio kalnų masyvo. Jis garsėja nuostabia grožiu, kristalinio skaidrumo vandeniu ir vaizdingais peizažais.
Isyk-Kūlio ežero plotas yra maždaug 6 236 kvadratiniai kilometrai (2 408 kvadratinės mylios), o gylis siekia iki 668 metrų (2 192 pėdų). Tai populiari turistų vieta, siūlanti daugybę poilsio veiklų, tokių kaip maudymasis, deginimasis, plaukiojimas valtimis ir žvejyba.
Dėl unikalios geografijos ir klimato Isyk-Kūlio ežeras didžiąją metų dalį neužšąla, todėl jis pelnė „Tian Šanio perlo” pravardę. Jo nesugadinti vandenys ir supantys kalnai padaro jį rojumi gamtos mylėtojams ir lauko sporto entuziastams, lankančiams Kirgiziją.

10 faktas: Kirgizijoje įvyko kelios revoliucijos nuo nepriklausomybės paskelbimo
Nuo nepriklausomybės paskelbimo nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais, Kirgizijoje įvyko kelios revoliucijos ir reikšmingi politiniai sukrėtimai:
- Aksy skerdynės (2002): Nors tai nebuvo visapusė revoliucija, Aksy skerdynės buvo reikšmingas įvykis Kirgizijos politinės istorijos. Jos įvyko Aksy mieste 2002 m. kovą, kai Kirgizijos saugumo pajėgos atidarė ugnį į protestuotojus, dėl ko žuvo keli žmonės. Protestus sukėlė nepasitenkinimas korupcija ir ekonominiais klausimais.
- Tulpių revoliucija (2005): Tulpių revoliucija, taip pat žinoma kaip 2005 m. kovo revoliucija, privedė prie prezidento Askar Akajevo, kuris valdė nuo Kirgizijos nepriklausomybės, nuvertimo. Masiniai protestai kilo visoje šalyje, kuriuos skatino korupcijos kaltinimai ir rinkimų klastojimas. Akajevas pabėgo iš šalies ir atsirado nauja vadovybė.
- Balandžio revoliucija (2010): Balandžio revoliucija, taip pat žinoma kaip 2010 m. Kirgizijos revoliucija arba Antroji Kirgizijos revoliucija, privedė prie prezidento Kurmanbek Bakijevo nuvertimo. Revoliuciją sukėlė platus nepasitenkinimas Bakijevo valdymu, pažymėtu korupcijos, autoritarizmo ir ekonomikos valdymo kaltinimais. Įvyko smurtiniai susirėmimai tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų, dėl kurių Bakijevas atsistatydino ir pabėgo iš šalies.
- 2020 m. protestai ir politinė krizė: 2020 m. spalį Kirgizijoje prasidėjo politinio neramumų laikotarpis po ginčytinų parlamento rinkimių. Plačiai paplitę rinkimų klastojimo kaltinimai sukėlė masinius protestus visoje šalyje, dėl kurių rinkimų rezultatai buvo panaikinti. Protestuotojai reikalavo prezidento Sooronbay Jeenbekov atsistatydinimo ir politinių reformų. Neramumų metu keli politikos lyderiai buvo suimti arba pabėgo iš šalies. Prezidentas Jeenbekovas galiausiai atsistatydino ir buvo suformuota nauja valdžia.
Autoritarizmas vyravo daugelyje posovietinių šalių. Kirgizijos žmonės kovoja su jo apraiškų savo šalyje kiekvieną kartą, kas atspindi jų troškimą laisvei.

Published March 16, 2024 • 10m to read