Trumpi faktai apie Nigerį:
- Gyventojų skaičius: Maždaug 27 milijonai žmonių.
- Sostinė: Niamėjus.
- Oficiali kalba: Prancūzų.
- Kitos kalbos: Hausa, Zarma ir kelios vietinės kalbos.
- Valiuta: Vakarų Afrikos CFA frankas (XOF).
- Valdžia: Pusiau prezidentinė respublika.
- Pagrindinė religija: Islamas (daugiausia sunitų), su mažomis krikščionių ir vietinių tikėjimų bendruomenėmis.
- Geografija: Šalis be jūros išėjimo Vakarų Afrikoje, ribojasi su Libija šiaurės rytuose, Čadu rytuose, Nigerija pietuose, Beninu ir Burkina Faso pietvakariais, Mali vakaruose ir Alžyru šiaurės vakaruose. Nigerio kraštovaizdis yra daugiausia dykuminis, o Sachara dengia didžiąją jo šiaurės regiono dalį.
1 faktas: Didžiąją Nigerio dalį dengia Sacharos dykuma
Maždaug du trečdaliai Nigerio žemės ploto patenka į Sacharos ribas, todėl tai yra viena sausiausiųjų šalių Vakarų Afrikoje. Dykumos kraštovaizdis vyrauja šiaurės regionuose, kur paplitusios didžiulės smėlio kopos, uolingi plokščiakalniai ir kalnai. Tenere dykuma, didžiosios Sacharos dalis, yra Nigerio teritorijoje ir žinoma dėl ekstremaliųjų sąlygų bei retų augalų.
Šiaurės Nigerio sausa aplinka labai paveiks šalies klimatą, su aukštomis temperatūromis, minimaliais krituliais ir ribota augalija. Gyvenimas šiame regione yra sudėtingas, o gyventojų tankis labai mažas. Dauguma Nigerio žmonių gyvena šalies pietinėje dalyje, kur žemė tinkamesnė žemės ūkiui ir kur Sahelio regionas suteikia palankesnes sąlygas žemdirbystei ir gyvulininkystei.

2 faktas: Nigeris yra viena skurdžiausių šalių pasaulyje
Šalis nuolat užima žemas pozicijas Jungtinių Tautų žmogaus plėtros indekse (HDI), paplitęs skurdas, ribota infrastruktūra ir didelė priklausomybė nuo žemės ūkio, kuris yra labai pažeidžiamas klimato kaitos. Daugiau nei 40% Nigerio gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o daugelis patiria maisto nesaugumą dėl dažnų sausrų, prastos dirvožemio kokybės ir sparčiai augančios populiacijos.
Nigerio ekonomika daugiausia grindžiama pragyvenimo žemdirbyste, kuri įdarbina daugumą darbo jėgos, bet sukuria minimalų ekonomikos augimą. Be to, politinis nestabilumas, saugumo problemos dėl regioninių konfliktų ir ribotos galimybės gauti švietimo bei sveikatos paslaugas dar labiau didina skurdo lygį.
3 faktas: Nigeris yra lyderis gimstamumo srityje
Nigeris turi aukščiausią gimstamumą pasaulyje. Šalies gimstamumo lygis yra maždaug 45-50 gimimų 1000 žmonių per metus, o vaisingumo lygis vidutiniškai siekia apie 6,8-7 vaikus vienai moteriai. Šis itin aukštas gimstamumas prisideda prie sparčaus Nigerio gyventojų augimo, kuris kelia iššūkius šalies ištekliams.
Aukštą gimstamumą Nigeris veiks keli veiksniai, įskaitant kultūros normas, vertinančias dideles šeimas, ribotą prieigą prie šeimos planavimo paslaugų ir žemą išsilavinimo lygį, ypač tarp moterų. Dėl to Nigerio populiacija yra viena jauniausių visame pasaulyje, vidutinis amžius yra apie 15 metų.

4 faktas: Nigerio upė yra trečia ilgiausia upė Afrikoje ir davė šaliai pavadinimą
Nigerio upė yra trečia ilgiausia upė Afrikoje, nusidriekianti apie 4180 kilometrų (2600 mylių) ir tekanti per kelias Vakarų Afrikos šalis, įskaitant Gvinėją, Mali, Nigerį, Beniną ir Nigeriją. Tik dalis upės prateka per Nigerį, pirmiausia pietvakarių regione, kur ji yra esminis vandens šaltinis žemės ūkiui, žvejybai ir transportui.
Manoma, kad upės pavadinimas kilęs iš berberų žodžio “gher n-gheren”, reiškiančio “upių upė”. Nigerio upė yra esminė šalių, kurias ji kerta, ekonomikai ir ekosistemoms, palaikanti įvairų laukinį gyvenimą ir tarnaudama kaip gyvybiškai svarbus išteklius milijonams žmonių Vakarų Afrikoje.
5 faktas: Senovės Agadeso miestas Nigeris yra UNESCO pasaulio paveldo objektas
Agadesas buvo įrašytas į pasaulio paveldo sąrašą 2013 metais, pripažintas dėl istorinio reikšmingumo ir unikalios architektūros. Esantis prie Sacharos dykumos krašto, Agadesas šimtmečius buvo svarbi trans-Sacharos prekybos kelių sankryža, jungusi Vakarų ir Šiaurės Afriką.
Miestas garsus savo savita molinių plytų architektūra, ypač Didžiąja Agadeso mečete, kuri yra aukščiausia adobo (molinių plytų) konstrukcija pasaulyje, siekianti apie 27 metrų aukštį. Šis ikoninis minaretas siekia XVI amžių ir išreiškia regiono Sudano-Sahelio architektūros stilių. Agadesas taip pat turi daug tradiciniu namų ir pastatų, atspindinčių tuaregų, šioje vietovėje šimtmečiais gyvenusių žmonių kultūrą ir istoriją.

6 faktas: Nigeris aktyviai dalyvauja Didžiojo žaliojo sienos projekte
Projektas, pradėtas 2007 metais Afrikos Sąjungos, numato medžių ir augalijos “sieną”, nusidrieksiančią per žemyną nuo Senegalo vakaruose iki Džibučio rytuose, apimančią daugiau nei 8000 kilometrų (5000 mylių).
Nigerio dalyvavimas Didžiojo žaliojo sienos projekte yra esminis, nes šalis susiduria su reikšmingais iššūkiais dėl dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos, kurie paveiks žemės ūkį ir pragyvenimą. Projektą Nigeris apima miškų atkūrimą, tvarų žemės valdymą ir bendruomenės iniciatyvas degradavusių žemių atkūrimui. Ūkininkai ir vietinės bendruomenės aktyviai dalyvauja sodinant medžius, atnaujinant vietinius augalus ir taikydami agromelioracijos metodus dirvožemio kokybei pagerinti, žemės ūkio produktyvumui padidinti ir ekosistemoms atkurti.
Nigeris padarė pažangą taikydamas “Ūkininkų valdomą gamtinį atnaujinimą” (FMNR), novatoriškąjį metodą, skatinantį medžių ir krūmų ataugimą ūkių žemėse. Šis požiūris padėjo transformuoti degradavusius kraštovaizdžius, padidino maisto saugumą ir suteikė papildomų pajamų vietinėms populiacijoms.
7 faktas: Vienas didžiausių saugomų plotų yra Nigeris
Nigeris yra namų viename didžiausių saugomų plotų Afrikoje, žinomų kaip Airo ir Tenere gamtos rezervatai. Šis didžiulis saugomas regionas, apimantis maždaug 77 360 kvadratinių kilometrų (apie 29 870 kvadratinių mylių), yra šiaurės Nigeris, Sacharos dykumoje. Jis buvo pripažintas UNESCO pasaulio paveldo objektu 1991 metais dėl unikalaus gamtinio ir kultūrinio reikšmingumo.
Airo ir Tenere gamtos rezervatai susideda iš dviejų pagrindinių regionų: Airo kalnų, akmenuoto kalnų šio su viršukalniais, slėniais ir unikaliomis uolienų formacijomis, ir Tenere dykumos, pasižyminčios plačiomis smėlio kopomis ir plokščiu dykumos kraštovaizdžiu. Šis plotas yra viena iš nedaugelio Sacharos vietų, kur vis dar klaidžioja retos ir nykstančios rūšys, tokios kaip adaksas, dama gazellė ir berberų avis, taip pat įvairūs migratoriniai paukščiai.

8 faktas: Nigeris turi išdrožtus petroglifus, skirtingai nuo tapytų kitose šalyse
Nigeris garsus savo senovės išdrožtais petroglifais, kurie yra unikali savybė, palyginti su tapytu uolų menu, randamu kai kuriose kitose Afrikos šalyse. Šie petroglifai, kurių amžius siekia tūkstančius metų, ypač sukoncentruoti Airo kalnų ir Tenere dykumos srityse, UNESCO įtrauktų Airo ir Tenere gamtos rezervatų dalyje.
Nigerio petroglifai vaizduoja platų temų spektrą, įskaitant gyvūnus, tokius kaip žirafas, drambliai ir antilopės, taip pat žmogaus figūras ir kasdienio gyvenimo scenas. Šie raižiniai yra reikšmingi, nes atskleidžia regiono praeitį, nurodydami, kad Sachara kadaise turėjo daug drėgmesnį klimatą, palaikantį gausų laukinį gyvenimą ir žmonių populiacijas. Dabar išnykusių rūšių buvimas petroglifuose, tokių kaip kai kurie dideli žinduoliai, pabrėžia aplinkos pokyčius, vykusius per tūkstantmečius.
9 faktas: Nigeris rengia Gerewolo festivalį
Nigeris yra Gerewolo festivalio namų, kurį daugiausia švenčia vodabė žmonės, klajoklių etnikos grupė regione. Festivalis žinomas ryškiais kultūros išraiškos būdais, įskaitant muziką, šokius ir tradicinius ceremonijus, ir paprastai vyksta kasmet lietingojo sezono metu.
Gerewolo festivalis ypač garsus savo piršlybų ritualais, kur jauni vyrai rengiasi į sudėtingus tradicinius rūbus ir dekoruoja veidus įmantriais raštais, norėdami parodyti savo grožį ir pritraukti potencialias nuotakas. Festivalio kulminacija apima šokių konkursus, kur vyrai atlieka sudėtingus šokius, norėdami paveikti bendruomenės moteris.

10 faktas: Vienas dinozaurų pavadintas Nigerio vardu
Pavadinimas “Nigerzauras” verčiamas kaip “Nigerio driežas”, atspindintis jo atradimą Nigeris. Šis dinozauras gyveno vidurio kreidos periodo metu, maždaug prieš 115-105 milijonus metų, o jo palaikai pirmą kartą atrasti 1990-aisiais regione, žinomame kaip “Tenere dykuma”.
Nigerzauras ypač išsiskiria savo unikalia kaukolės ir dantų struktūra. Jis turėjo ilgą kaklą, palyginti mažą galvą ir neįprastą daugiau nei 500 keitimo dantų masyvą, pritaikytą žolėdžio dietai. Jo dantys tiko žemų augalų skutimui, o tai rodo, kad jis galėjo misti paparčiais ir kitais augalais arti žemės.

Published November 02, 2024 • 7m to read